virtėlis

virtėlis
vir̃tėlis,smob. (3b) kas išvirtęs, išgriuvęs, gulintis ant žemės: Ta ten vir̃tėlių tų buvo prisivežusi ana Sd. Jei pastebėtas lizdas virtėlio viršūnėje, ją reikia atpjauti ir palikti vietoje . Kertami gražiausi miškai, o virtėliai – pūva . Liepsnoja miško paklotė, pomiškis, kelmai virtėliai .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • virtelis — ×vìrtelis (vok. Viertel) sm. (1) [K], Alm, FrnW, NdŽ, KŽ; N ketvirtis, ketvirtadalis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”